- stačiūkas
- stačiū̃kas, -ė smob. (2) Jn(Kv), K.Būg, Š, NdŽ, KŽ žr. 2 stačiokas: 1. Ser, KlvrŽ, Btg, Škn Nebūk toks stačū̃kas, pasakyk gražesnį žodį Krš. Tas stačiū̃kas kad šauna žodį, kaip su kirviu kerta Lkv. Stačiū̃kės tokios mergos, dreba žodį kaip mietą Rdn. Stačiū̃kė marti, iš statdūrų giminės Rdn. Piktas ir stačiūkas Sz. 2. Kln, DūnŽ Ten tokie stačiū̃kai (kita tarme šneka) Žlp. | apie tarmišką kalbą: Mūso kalba tokia stačiū̃kė Mžk. 3. ms. kas stačias, atsikišęs: ^ Du stačiūkai, du klapčiukai, keturi Adomėliai (karvės ragai, ausys ir speniai) Lnkv, Lg. Du stačiū̃kai, du klapčiukai, keturi vokietėliai į vieną duobę męža (karvė) LTR(Rz).
Dictionary of the Lithuanian Language.